požodis

póžodis sm. (1) 1. įsikąstas žodis, pertaras: Linkmeniškių póžodis „būk tai“, o švenčioneliškių – „itai“ Švnč. Jų močios póžodis buvo „šiaipos“, tai dabar ir vaikus vadina šiaiponiokais Trgn. Tokis jau jo póžodis Rš. Delto negražu, kai kokį póžodį insiskandi Slk. Neminėk dažnai požodžių, ba liežiuvis apšaš Ml. 2. Ck pakartojimas, priedainis: Čia ne daina, tik požodis toks Lb.